Dabar rodome * Pirmyn, o po to žiūrėsime: 90-ųjų kabinetas * Dabar rodome * Pirmyn, o po to žiūrėsime: 90-ųjų kabinetas * Dabar rodome * Pirmyn, o po to žiūrėsime: 90-ųjų kabinetas * Dabar rodome * Pirmyn, o po to žiūrėsime: 90-ųjų kabinetas *
O. Milašiaus g. 25, Vilnius
Dabar rodome * Pirmyn, o po to žiūrėsime: 90-ųjų kabinetas * Dabar rodome * Pirmyn, o po to žiūrėsime: 90-ųjų kabinetas * Dabar rodome * Pirmyn, o po to žiūrėsime: 90-ųjų kabinetas * Dabar rodome * Pirmyn, o po to žiūrėsime: 90-ųjų kabinetas *
O. Milašiaus g. 25, Vilnius
žiūrėti
žiūrėti
eiti į žemėlapį
Konstruktoriaus rankos ir jausmas

Konstruktoriaus rankos ir jausmas

2026 01 01

Paroda apie Lietuvos aviacijos stebuklus

Kaip tarpukario Lietuvos ūkininkų vaikas, pakerėtas dangaus, tapo pilotu, lėktuvų konstruktoriumi ir savo sukurtais ANBO lėktuvais apskriejo Europą? Paroda „Konstruktoriaus rankos ir jausmas“ kviečia pažvelgti į Antano Gustaičio istoriją iš labai arti – per išlikusias detales, brėžinius ir skrydžio pojūtį.

Ekspozicijoje pristatomos ANBO lėktuvų dalys, A. Gustaičio lakūno apranga ir skrydžių atributai, archyvinės bylos, lėktuvų brėžiniai ir modeliai, skrydžių schemos, nuotraukos, vaizdo medžiaga.

Parodos formatas leis ne tik iš arčiau susipažinti su įžymiuoju karo aviacijos vadu ir konstruktoriumi A. Gustaičiu, savo rankomis sukūrusiu sparnus Lietuvos valstybei, bet ir pajusti paties konstruktoriaus darbo ritmą: nuo pirmo brėžinio linijos iki metalą ir drobę formuojančių rankų judesio. „Konstruktoriaus rankos ir jausmas“ – tai kvietimas iš arčiau patirti, ką reiškia norėti būti ore ir savo idėjomis pakelti į dangų visą šalį.

Parodos atidarymas vyks gruodžio 16 d. 16:00 val. Lietuvos valstybės archyvų parodų erdvėje O. Milašiaus g. 25.

Parodos rengėjai ir iniciatoriai: Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Lietuvos ypatingasis archyvas, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba

Parodos kuratorius: Vilniaus universiteto istorikas, doc. dr. Kęstutis Kilinskas

Parodos partneriai: Lietuvos aviacijos muziejus, ANBOeskadrilė

Parodos architektūrą atliko studija RESH